Viskas prasidėjo nuo idėjos išbandyti bikepackingą už Lietuvos ribų, pradžiai siūliau kuklesnius variantus, tokius kaip Švedija, bet draugas įtikino keliauti į Norvegiją kadangi ta šalis ženkliai turtingesnė gamtos ir kalnų prasme, to pasekoje ir ryžomės į šitą nuostabią avantiūrą. Pirmą dieną atskridome į Oslą, kur pasiėmę savo kartonines dviračių dėžes su visai daiktais įlipome į autobusą, kuris mus nuvežė į viešbutį, kuriame jaukiai įsikūrę surinkome savo dviračius. Su traukiniu važiavome i Bø miestelį, kur ir startavome. Važiuojant nuostabiais Norvegiškais kaimais, besidriekiančiais per kalnuotas vietoves, buvome apsupti nepakartojama gamta ir ramybe. Privažiavome Lunde miestelį, kuriame pasipildėme savo užkandžių ir gėrimų atsargas. Už Lunde prasidėjo tikri kalnai ir fjordai, kurie mus pakerėjo. Pirmai nakvynei radome nuostabią vietą fjordo krantinėje, kur jaukiai įsikūrę pernakvojom. Sekanti diena buvo viena sunkiausių, kadangi laukė virš 2000m kilimo, tai buvo iššūkis, kuriam manėme, kad nebuvome pasiruošę, bet iki rimtu įkalnių dar teko gerokai pavažiuoti. Kalnuose kilome labai lėtai, o vietomis pakilimo gradientas siekė virš 12%. Pakilus į 2000 m. virš jūros lygio gamta šiek tiek pasikeitė- buvo daugiau kalnų, upių bei krioklių. Kadangi nenorėjome nakvoti kalno viršūnėje dėl žemos temperatūros, nusprendėme nusileisti į apačią, kur suradome kempingą. Trečią dieną atsikėlę ir puikiai išsimiegoję kalnu papėdeje papusryčiavom, sutepeme grandines, surinkome visus daiktus ir pajudėjome į pietų pusę. Kadangi ne dažnai stodavome miesteliuose, pildėme savo vandens atsargas iš kalnų upių kurių vanduo buvo itin tyras ir skanus. Pravaziave 100 km sustojome Evje miestelyje papildyti atsargas bei palepinti save saltu nealkoholiniu alumi. Atsikvėpę pajudejome toliau ir jau pradėjome žvalgytis, kur galėtume apsistoti nakvynei. Tą naktį vėl norėjome wildcampinti, bet po ilgų tylios ir nutolusius nuo gyvenviečiu vietos paieškų, nuleidome rankas ir pravažiavę dar 30km apsistojome Kilefjorde kempinge. Tik finišavus mus pasitiko kitas turistas Olandas, kuris iškarto mus pavaišino stipriu 8.0 laipnių Olandisku alumi. Šiek tiek pabendravę su svetingu Olandu pasiruošėme nakvynei, pavakarieniavome ir nuėjome miegoti. Ketvirtą dieną leidomes toliau i pietų pusę link Mandal miesto, marsrutas vedė mus upės viršūnėmis, kurių grožį sunku apibūdinti žodžiais. Visą dieną praleidę kelyje atkeliavome i Mandal, kur musu laukė draugo pussere su savo šeima, kuri jau seniai įsikūrusi Norvegijoje. Šiltai priimti, pavalgę skanaus maisto bei išsimaudę pasijutome vėl kaip žmonės. Tai buvo pirma naktis normaliose lovose. Kitą rytą pavalgę lietuviškį grikių, kurių ne taip paprasta rasti Norvegijoje, susirinkome išskalbtus drabužius. Atsiveikinė su šeima pajudėjome į rytu pusę, kelias driekėsi palei Šiaurės jūrą, pakeliui pravažiavome Kristiansand bei Lillesand miestus, kuriuose sustodavome pasistiprinti bei papildyti vandens atsargas. Ilgai ieškodami, bet nerasdami nakvynės wildcampingui nusprendėme negaišti laiko ir apsistojome Grimstad miesto pakraštyje- kempinge, kuris buvo prie pat Šiauries jūros, tai buvo pirma naktis palapinėje, kai buvo visai šilta. Penktą dieną prasidėjo nuo lengvos manšktos ir maudynių sūriame šaltame vandenyje, kuriame plaukiojo medūzos, atsigaivinę ir suvalgę pusryčius pajudėjome link kurortinio Kragerø miesto. Tai buvo viena sunkiausių dienų, kadangi praktiškai visą kelią 22 km/h vėjas pūtė tiesiai i veidą. Kovojome ne tik su vėju, bet ir su kalnais. Tą dieną surinkome apie 1800m sukilimo, bet įsidėjau ausines ir įsijungiau muzikos, kuri suteikė jėgų ir važiavom toliau. Artėjant prie finišo atvažiavome į uostą, kur turėjome persikelti i Kragerø su keltu. Pamatę, kad perkėloj nebuvo nei vienos dvasios, pradėjome galvoti, kad tą dieną jau pavėlavome į savo keltą ir pradėjome ieškoti, kur apsistoti. Pasivažinėję ratais kvadratais po krantinę, nusprendėme visgi surizikuoti ir palaukti kelto, musu džiaugsmui keltas po 40 minučių atplaukė, persikėlę i Kragerø po sunkios morališkai bei fiziškai dienos, nusprendėme išsinuomoti butuką miesto pakrašty. Gerai pailsėjus mūsų laukė septinta ir paskutinė šitų nuotykių diena, kur vel pakeitėme kryptį ir pasukome link Lunde miestelio, paskutinę dieną važiavome Norvegisko žvyro keliais, kur nebuvo nei vienos dvasios. Vienoje vietoje Komoot nuvedė mus i visišką bekelę, kur teko tempti dviračius į kalną per pievas, kas buvo įdomi, bet sunki patirtis. Įveikę kalnus apačioje jau matėsi Lunde miestelis, kuris signalizavo musų kelionės finišą. Nusileidęs Lunde miestely Karolis nuėjo alaus į vietinę parduotuvę- tai ir buvo oficiali mūsų kelionės pabaiga. Tądieną pernakvojome Lundes miestelio kempinge, kuris mus nustebino savo kokybe bei patogumais. Kitą dieną neskubėdami susirinkome savo daiktus, papusryčiavome ir pajudėjome į stoti, kur mūsų laukė traukinys iki Oslo. Kadangi dar turėjome šiek tiek laiko, galejome lengvai pravažiuoti per Oslą. Buvo ypatingai keistas jausmas sugrįžti į miesto šurmulį po visiškos izoliacijos gamtoje. Skaniai suvalgę po burgeri Osle, grįžome į savo viešbutį prie oro uosto, kur vel išardėme savo dviračius ir sudėjome i dėzes. Kitą dieną su brangiu taxi keliavome i oro uostą iš kur turėjome skrydį namo.
